Apie Šveicariją

Dar vienas straipsnis apie emigraciją iš nepritekliaus. Šį kartą apie CH.

Tai viena šalių mokytis kalbų! Su savimi reikia atsivežti anglų kalbą. Remiantis pasenusiais duomenimis iš interneto 52% prancūzakalbių, 68% vokiškai kalbančių, 30% italakalbių supranta anglų kalbą. Anglų kalba čia jungiamoji šioje daugakalbėje šalyje. Yra siūlymų šią kalbą paskelbti pusiau oficialia.

Didžiausia anglakalbių koncentracija Ženevoje. Genève (Genf, Genève, Geneva) – toks miesto neoficialus pavadinimas. Ten transliuojamas angliškas radijas, platinami angliški laikraščiai, filmai kino teatruose rodomi originalo kalba. Klausimas “ar kalbate angliškai?” sutinkamas su šypsena. Tačiau ir kituose regionuose susikalbėti angliškai sunkumų neturėtų kilti, nebent patys angliškai nemokate. Rusų kalbos tikriausiai nesupras vietiniai, kad ir kiek rusiškus žodžius paraidžiui kartosite, tačiau ir ją mokėti pravartu: vietinės tarptautinės įmonės ieško rusenančių profesionalų.

Visa kita. CH yra EEE narė ir nėra ES narė. Tai reiškia, kad ir dirbant legaliai ir nelegaliai ES piliečiams darbo leidimo nereikia. Kiti įstatymai gali skirtis CH piliečių naudai, atvykėlių veltėdžių nenaudai.

Computatrum

Naujas užimtumas darbe sodina. Tik žinant, kad rytoj nereikia darban, atsigauna tos kitos, ne mechaninės smegenys. Savaitgalio režimas. Reikės išsilavinti, kad laisvų minčių režimas būtų bet kokiu gyvenimo atveju. Išsilavinti arba susikurti tam tinkamas gyvenimo sąlygas pačiam (tada nereikės lavintis).

computatrum – iš lotynų kalbos išvertus į tajų tai reikštų คอมพิวเตอร์ !

Šapnagių senkapis

Kalniukas prie Šiaulių. Šiek tiek apie jį yra vikipedijoje. Nuoroda į vikipediją čia.

Fotografuota su ZENIT TTL. Nuotraukos su CCCP kokybės ženklais. Efektai kurie dabar garbinami vakariečių, kaip unikalūs ir neatkartojami kompjuteriu.

Kiek sovietinis genialumas gali paplisti vakaruose galima sužinoti domintis apie LOMO LC-A (ЛОМО Компакт-Автомат) ir fotografavimo kultu tapusia lomografiją. LC-A tai vaikiškas ir beveik žaislinis sovietinis fotoaparatas, kurio apsurdiškais optiniais defektais žmonės liko sužavėti. Plačiau skaitykite internetą, bet nekantriausiems galiu pasakyti, kad kiniečiai gamina LOMO kopiją ir ji kainuoja 800 litų.

Ir klausimas skaitytojams: kaip patogiau peržiūrinėti blogo nuotraukas? Didesnės pavienės nuotraukos ar mažikės su galerijos peržiūra, taip kaip šitame įraše.

Свитязь М

Свитязь М - tai skaidrių projektorius (диапроектор) . Gavau iš dėdės. Iš mokyklos, nurašytas. Veikia! Ir labai garsiai. Tai šiek tiek gadina romantiką tamsoje žiūrėti nuotraukas ant sienos, bet prie triukšmo įprantama. Jau ruošiu (fotografuoju) skaidres ir netrukus žiūrėsiu, koks neryškus, iškraipytas ir nekokybiškas bus vaizdas ant sienos.

Tytuvėnai

Urban nuotraukų albumas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Čia bus kalbama kaip pagaminti urban nuotraukų albumą. Tokį didelį nuotraukų albumą, kurio kaimiečiams vartyti nevalia.

Priklausomai koks sąvartynas yra miestas, jame mėtosi daug kartoninių dėžių su ar be produkcijos. Na gi būna viena kita pasimetusi dėžė gatvėje su užrašu SONY LCD Tyvy, o jos viduje ir televizorius yra. Bet apie tokias dėžes internetas nerašo, nes benamiai nesinaudoja internetu.

Taigi, pasigaminimui reikės didelės dėžės iš kartono. Galite pasinaudoti mano aukščiau pateiktu pavyzdžiu ir panaudoti LCD TV dėžę, bet prieš tai iš jos reikės išimti tą televizorių ir viską kas dar liko viduje. Ir atminkite, kad mes gaminame nuotraukų albumą, ir, kaip daro vokiečiai galvojame tik apie nuotraukų albumą.

Kartoną suplėšome į skutus ir sudeginame. Ne, ne juokauju.

Žodžiu, tas albumas turi atrodyti taip kaip meilus mažas albumas iš celofano, tik didelis – lapas 1×0,5 m. Lapai surišti (vėl kaip mažam albume) . Žmonės priėję gali vartyti tuos lapus į kairę, o paskui į dešinę, nes gi laisvoj šaly gyvenam. Klausiate kokios nuotraukos tupės albume? Tai dar nenuspręsta – gali būti meilūs vaizdeliai iš pajūrio arba mano pagautų silkių kolekcija. Aš tai daryčiau, ką nors rimto ir prasmingo – Europos politikų albumą pirmame lape, antrame tas pats, o trečiame trollfaisai.

Taigi, trollpatarimas tau – kad nereiktų sukt galvos ką čia sukišus į tiek daug laisvos vietos albume – kartoną suplėšome į skutus ir sudeginame.

Dar naujienų: statistika jau rodo, kad turiu nuolatinių skaitytojų. Ji taip pat byloja ir tai, kad lankytojai – ne durniai ir apsilanko bloge tik tada, kai jame atsiranda kažkas naujo! Linkiejimai jiems. Jiems (durniams), ne jums!

Kelionių kryptys

Pabuvojus vakaruose pasijutau labiau ES pilietis. Kai aplinkiniai tvarko tarpvalstybinius dokumentėliukus, moka pilną kainą muziejuose, stovi papildomose eilėse, aš mėgaujuosi man suteiktu statusu, kuris mane pastato lygiu su vokiečiu, o į kokį kolumbietį žiūriu kaip į tolimą užsienietį, aciet pats būčiau vietinis. Tiesa, ES (ir EEE) piliečio politika nėra visur vienoda. JK savo salos nelaiko Europa, taip pat taiko liberalesnę politiką užsienio imigrantams, kad arabas iš Libijos nesijaustų menkesnis už ES pilietį iš Bulgarijos. Kita vertus, kas jau kas, bet arabai tikrai nesusimenkina savo svarbos vaikščioti šioje Žemėje. JK gyventojai apie kai kurias tautas turi susidarę nuomonę. Į lietuvį moja ranka, ne dėl nekultūros, dėl tradicijų ir identiteto neturėjimo. Briuselyje išleistose knygose rašoma, kad su kiekvienu ES užsieniečiu turima elgtis vienodai. Lietuvis yra lygus latviui ir Berlyne ir Madride ir Paryžiui. Taip pat ir Londone.

Dabar apie Europą. Kilo tokia mintis, ar greičiau išgirdau iš pakeleivinių mašinų vairuotojų, kad verta keliauti į užsienį ir ten pagyventi. Dviejų savaičių atostogų negana patirti miestą. Sakoma, kad niekur išskėstom rankom nelaukia. Taip, kiekvienas nelaukia, bet yra, tokių kurie laukia užsieniečių, tokius tik reikia surasti. Ieškoti pačiam. Plėsti pažintis. Plėsti akiratį. Naudotis ES pilietybės privalumu ir atkeliavus į naują kraštą eiti į ES darbo biržą EURES.

Norėčiau aplankyti charizmatiškiausius Europos kraštus. Pagyventi Nicoje (Monake), Lisabonoje, Romoje, Ženevoje, Prahoje, Kretoje, Kipre, Berlyne, Paryžiuje, Londone, Kopenhagoje, Vilniuje. Įgudęs gyvenime galėčiau atsikelti gyventi ir į kaimelius.

O dabar trūksta daug ko. Ir sveikatos, ir pradinio įnašo, ir pasitikėjimo savimi. Ir, apskritai, netikiu pats, tuo ką rašau.

 

Kituose įrašuose šią temą pratęsiu. Žadu rašyti apie tai, kaip plėsti pažintis užsienyje, apie emigrantų bendruomenių gyvenimą ir apie darbą bei pinigus.